Sugalvojom su vienu draugu prasinešti per second-hand'us. Ir susimušom. Kodėl? Todėl, kad Sima paskutiniu metu pamėgo vyriškus rūbų skyrius ir iš vaikinų atima galimybes gerai atrodyti. Bet taisyklė "kas pirmesnis, tas gudresnis" tokiose situacijose yra neišvengiama.

Taigi, džempas. Vyriškas ir be galo didelis. Pasirodo, tinkantis ir merginai, kuri galėtų nešioti žyyyyymiai mažesnio dydžio drabužius. Įrodžiau faktą, kad standartai yra bullshit. 

Standartai yra ribos. Jose jautiesi saugus, kiekvienas žingsnis daugmaž aiškus, o rezultatas nuspėjamas. Visi eina vienu ir tuo pačiu taku, žiūrėdami tik tiesiai, bijodami išvysti kokią tai pabaisą pakelėje. Pasukus kitu, nepramintu taku, atsiranda nežinomybės baimė, bet tuo pačiu atsiveria ir naujos galimybės į tai, ko dar nepatyrei, nepajautei. Kitaip žiūri į tai, kas seniau atrodė įprasta. Pradedi matyti tai, kas seniau buvo nematoma plika akimi.

Ir tada supranti, kad jeigu ir nešioji palapinės dydžio drabužius, tai dar nereiškia, kad sveri tiek pat, kiek dramblio naujagimis. Tiesiog dingo ribos. 

Beribė meilė jums,

Simona