Redizainerė
pirmadienis, gruodžio 12, 2016
Labai norėjau striukės. Apėjau visas galimas striukių platinimo vietas, buvo keli visai nieko variantai, bet nei vienas nešaukė "Sima, verksi, jei nepirksi". Planas B - second-hand'ai. Drąsiai galiu teigti, kad ten randu žymiai daugiau drabužių ir visokio kitokio gėrio nei naujų drabužių parduotuvėse. Tikiuosi dar netapau ta nuolatine lankytoja, į kurią kreivai žiūri visos pardavėjos. Ai, who cares?
Taigi, radau potencialą turinčią striukę. Vyrų skyriuje. Man atrodo, aš esu netobulų daiktų magnetas ir nesupraskit blogai - labai tuo džiaugiuosi. Kaifuoju nuo minties, kad galiu padaryti taip, o ne kitaip, kad galiu keisti ir tobulinti. Tada ir tam tikras daiktas įgauna visai kitokią vertę. Saugai, brangini, didžiuojiesi galutiniu rezultatu ir paprastas, not so special daiktas tampa neįkainojamu.
Vienu momentu jau buvau išsigandusi, kad mano idėjos per daug nerealios. Kai papasakojau siuvėjai, ko noriu, jos žvilgsnis nepasakyčiu, kad buvo daug ką žadantis. Tada trumpam toks liūdesėlis apėmė, bet AČIŪ visatai (ir siuvėjai), rezultatas buvo toks, kokio ir norėjau.
Kadangi dizainere savęs negaliu pavadinti, pavadinsiu bent redizainere. Nieko naujo nesukuriu, bet seną paverčiu nauju.
Kadangi dizainere savęs negaliu pavadinti, pavadinsiu bent redizainere. Nieko naujo nesukuriu, bet seną paverčiu nauju.
Netobulus paverskit tobulais. Širdis bus paglostyta.
Būkit laimingi,
Simona
0 komentarai (-ų)